vartymas

var̃tymas sm. (1) K, Rtr, BŽ66, DŽ; D.Pošk, var̃tymos ind. 1. Ser → vartyti 1: Ir nuo tosyk pasibaigė tas vartymas žvakių BsPIV36(Brt). 2. NdŽ → vartyti 3: Alsinu aš jįjį prie var̃tymo akmenų, par sunkius darbus JI13. 3. → vartyti 4: Po medukų nedaug var̃tymo šieno Krž. Tu žaibo greitumu jau vartai [šieną], tai tokio ir var̃tymas jau Šmn. Kai pagada, nė [javų] var̃tymo nereik Gs. 4. Ser → vartyti 5: Knygos var̃tymas NdŽ. Tai buvo ta pati monotonija, kaip ir raštinės bylų vartymas rš. 5. Ser, ŠT297, NdŽ, KŽ → vartyti 6: Tas var̃tymas – i ligoniuo peilis, i [tam], kas varto Krš. | refl. Ser, KŽ: O tei gulėjimas, o tei var̃tymos lig dvylektos Krš. Liepė [gydytojas] vartytis, – nekoks tas var̃tymasis Rz. | Dėl grobų var̃tymos šonas po kepenų skaustąs Rdn. 6. Ser → vartyti 11: Įėjęs namelin, išgirstumei pirkioje žolių vartymą Vaižg. 7. NdŽ → vartyti 16. 8. refl. → vartyti 22 (refl.): Biznis – ne darbas, taip var̃tymos, jaunų šėliojimos Trš. 9. L, KŽ → vartyti 25. \ vartymas; apvartymas; išvartymas; pavartymas; pervartymas; privartymas; suvartymas